Kas nutiks su naudotais saulės kolektoriais?

Andres Meesak, Estijos saulės energetikos asociacija

Pasak tarptautinės atsinaujinančios energetikos agentūros (IRENA), 2050 metais 78 milijonai tonų naudotų saulės kolektorių (panelių) pasieks savo naudojimo laiko pabaigą. Papildomai, 6 milijonai tonų naujų kolektorių bus išmetama kiekvienais metais. Žinant tai, kad tik 10% jų yra perdirbama šiandien, kyla klausimas, kas nutiks su visais naudotais saulės kolektoriais ateityje. 

Pagal Europos Sąjungos įstatymus, kolektoriai priskiriami elektronikos atliekų kategorijai, o jų naudojimo laikas apibrėžtas Europos Parlamento  2012/19/EN direktyvoje. Ši sritis pirmą kartą buvo įtvirtinta 2003 metais, tačiau nuolat tobulinama, ir paskutiniai papildymai buvo išleisti 2012 metais. Šios direktyvos nuostatų laikosi visos ES šalys. 

Europos Sąjungos reguliavimo tarnybos draudžia kaupti elektronines atliekas, pvz. kaip yra daroma su įprastomis organinėmis – sąvartynuose. Jos privalo būti perdirbamos, kadangi savo sudėtyje turi toksiškų sunkiųjų metalų, tokių kaip švinas ir kadmis, kurie gali užteršti gruntinius vandenis. Taigi, čia nėra vietos diskusijoms, kas yra brangiau ar pigiau – perdirbimas yra būtinas ir privalomas. Žinoma, kad sparti saulės energetikos sektoriaus plėtra sukuria naujų iššūkių, kaip efektyvus perdirbimas, tačiau tuo pačiu atsiveria galimybės sukurti naujų darbo vietų. 

Kalbant iš technologinės pusės, kolektorių perdirbimo sistema jau veikia Europoje. Geras pavyzdys yra  Veolia gamykla Prancūzijoje, kuri gali perdirbti 94.7% visų medžiagų, naudojamų kolektoriuose. Tai yra spekuliatyvus skaičius, kadangi atliekų perdirbimo praktikoje pasiekti 100% praktiškai neįmanoma. (https://www.pv-magazine.com/2020/08/26/recycling-pv-panels-why-cant-we-hit-100/). 

Seniausias Europoje saulės jėgainių parkas neseniai atšventė 40 metų gimtadienį ir toliau sėkmingai tęsia veiklą. Reikia paminėti, kad įprastai saulės kolektoriai turi 25-30 metų gyvavimo laiką, tačiau tai daugiau teoriniai paskaičiavimai, o ne realybė, kadangi jie gali būti naudojami ilgiau. Saulės jėgainių bumas įvyko maždaug prieš dešimt metų, ir jos turėtų tarnauti dar apie 20 metų. Žinoma, dėl medžiagų nusidėvėjimo saulės kolektoriai pamažu praranda energetinį efektyvumą. Gamintojai suteikia garantiją, kad praėjus 25 ar 30 metų, saulės kolektorių efektyvumas nenukris žemiau 75 – 80 procentų ribos, todėl dauguma vartotojų sėkmingai naudoja kolektorius dar 10 – 20 metų po šio termino, tiesa su šiek tiek prastesniu efektyvumu. Tokia praktika įprasta tarp nedidelių jėgainių savininkų. Tuo tarpu įmonės, valdančios didžiulius saulės energijos parkus, įprastai keičia kolektorius po 25 – 30 metų, siekdamos pagerinti elektros gamybos efektyvumą. 

Pagal atliktus skaičiavimus, kolektorių atliekų pikas prasidės maždaug  2050 metais. Labai tikėtina, kad iki to laiko bus ištobulintos šių elektronikos atliekų surinkimo, komponentų ir medžiagų atskyrimo bei perdirbimo technologijos. Su tomis pačiomis problemomis susiduria ir kitos atliekų perdirbimo sritys. Pavyzdžiui radioaktyvios atliekos yra visdar saugomos požeminėse saugyklose ir ten turi būti laikomos 10,000 metų. 

Naudotų saulės kolektorių utilizavimas tampa svarbia tema, ir šios problemos sprendimas bus vis aktualesnis ateityje. Nors perdirbimas bus įprastas ir nesudėtingas procesas, jau dabar svarbu pratinti saulės jėgainių savininkus prie atsakingo elgesio, kad panaudoti kolektoriai nebūtų sandėliuojami ar tiesiog išmetami.