„Sunly“, lyderiaujanti atsinaujinančiosios energijos gamintoja, pritraukė 300 mln. eurų finansavimą skirtą spartinti 1,3 GW saulės ir vėjo parkų bei energijos kaupimo įrenginių statybą Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Finansavimą bendrovei suteikė „Rivage Investment“ per savo antrąjį didelio pajamingumo infrastruktūros skolos fondą REDI HR2 ir Infrastruktūros klimato sprendimų fondą bei „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP) per savo Žaliojo kredito fondą I, papildomai dalyvaujant didžiausiai Norvegijos pensijų bendrovei „Kommunal Landspensjonskasse“ (KLP) per CIP valdomus fondus.
„Ši investicija leis mums pagerinti savo infrastruktūrą, įrengiant naujas tinklo jungtis bei saulės energijos parkus Baltijos šalyse ir prisidės prie mūsų sausumos vėjo ir energijos kaupimo įrenginių plėtros. Siekdami sumažinti energijos sąnaudas, daugiausia dėmesio skirsime dviem pagrindinėms sritims: hibridinio portfelio vystymui su energijos kaupimo galimybėmis ir šilumos sektoriaus bei mobilumo sistemų elektrifikavimui, taip mažindami priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir optimizuodami vietinių atsinaujinančiųjų išteklių naudojimą“, – pažymėjo bendrovės įkūrėjas ir generalinis direktorius Priitas Lepaseppas.
Vienas pirmųjų projektų, kuriems bus skirtas šis finansavimas, yra 244 MW galios saulės elektrinių parkas Estijoje, Risti mieste, galintis patenkinti 55 000 namų ūkių metinį elektros energijos suvartojimą. Šiuo metu numatytas kaip hibridinis parkas, bet bendrovė jau turi plėtros planų, kurie ateityje apims sausumos vėjo turbinas ir energijos kaupimo įrenginius.
Latvijoje taip pat bus nedelsiant pradėtos keturių saulės elektrinių parkų, kurių bendra galia sieks 553 MW, statybos. Šie parkai suprojektuoti kaip hibridiniai, į juos planuojama integruoti vėjo projektus ar energijos kaupimo įrenginius, arba abiejų šių priemonių derinį. Į 1,3 GW portfelį taip pat įtraukti keli dideli hibridiniai parkai Lietuvoje, o iki 2026 m. pabaigos – maži bei dideli saulės parkai Lenkijoje.
Bendrovė planuoja statyti hibridinius parkus Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kuriuose vėjo, saulės energija ir energijos kaupimo įrenginiai būtų sujungti viename prijungimo prie tinklo taške - taip elektra būtų tiekiama tiesiogiai vartotojams. Šis metodas, anot „Sunly“, gerina energijos gamybos stabilumą įvairiomis oro sąlygomis ir didina kaštų optimizavimą, nes sumažina tinklo prijungimo mokesčius, kurie, kaip prognozuojama, sudarys daugiau nei pusę visų energijos sąnaudų. Tikimasi, kad šis metodas bus labai naudingas vartotojams, ypač dideliems pramoniniams klientams, suvartojantiems daug energijos.
Lietuvoje bendrovė šiuo metu vysto kelis hibridinius parkus skirtingose šalies vietovėse. Pirmosios statybos turėtų prasidėti jau kitais metais.
„Džiaugiamės galėdami paremti stiprią „Sunly“ vadovų komandą, įgyvendinančią ambicingą augimą, ir padėti spartinti hibridinių atsinaujinančios energijos parkų statybą Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Pritariame bendrovės misijai prisidėti prie teisingos elektros energijos gamybos, ES energetinio saugumo didinimo ir užtikrinti patrauklias investicijas bei poveikį ESG principams“, – sakė Gaétane Tracz, „Rivage“ partnerė ir Infrastruktūros skolų grupės vadovė.
Jakobas Grootas, CIP partneris ir vienas iš „CI Green Credit Fund I“ vadovų, papildė, kad šis finansavimo paketas ženkliai prisidės prie atsinaujinančiosios energijos projektų vystymo ir statybos, padės įgyvendinti anglies dioksido išmetimo mažinimo siekius Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
KLP Investicijų ir operacijų direktorius Oliveris Siemas taip pat džiaugėsi galimybe tapti atsinaujinančios energijos projekto Lenkijoje ir Baltijos šalyse bendraisiais investuotojais: „Tai vienas iš daugelio žingsnių siekiant bendro tikslo – iki 2050 m. pasiekti Paryžiaus klimato susitarime išsikeltų tikslų.“
Įskaitant paskutinę investiciją, iš viso plėtrai „Sunly“ jau pritraukė 765 mln. eurų skolos ir nuosavo kapitalo lėšų iš investuotojų, įskaitant Prancūzijos fondą „Mirova“, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB) ir įvairius bankus. 2023 m. „Sunly“ iš esamų investuotojų, „Mirova“ ir ERPB sėkmingai pritraukė apie 200 mln. eurų, kad galėtų toliau plėtoti ir statyti saulės ir vėjo jėgainių parkus Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje.