Vienas žingsnis elektros vartotojui, didelis postūmis energetinio saugumo link


Visi esame priklausomi nuo elektros energijos ir sunkiai įsivaizduojame gyvenimą be jos. Norime turėti elektrą tada, kada mums jos reikia ir pageidautina už geriausią kainą. Tai galima pavadinti energetiniu saugumu. Nors asmeniniu lygmeniu atrodo, kad tai nėra mūsų rankose, tačiau elektros taupymas yra pirmasis žingsnis energetinio saugumo link.

Koks puikus jausmas pabuvus šaltame ore gryžti į šiltus ir jaukius namus, jausti temperatūros kontrastą, kurį mums sukuria šildymo prietaisai. Atsižvelgdami į vietinį klimatą, mes įpratę termostatus nustatyti ties 22 °C. Esant tokiai temperatūrai, jaučiamės geriausiai. Tačiau jei temperatūrą sumažintume vos 1°C, ne tik žymiai sutaupytume gavę šildymo sąskaitas, tačiau ir prisidėtume prie pasaulinės kovos prieš klimato atšilimą, kadangi mažiau šilumos, reiškia mažiau energijos jai pagaminti ir mažiau išmetamo CO2. Atsižvelgiant į tragiškus įvykius, šiuo metu vykstančius Ukrainos teritorijoje, nepaprastai svarbu paspartinti perėjimą prie žaliosios energetikos ir tapti 100 % nepriklausomais nuo Rusijos tiekiamų dujų.

Jei jus domina piniginis aspektas, galima išbandyti santaupų skaičiuoklę, kuri pateikta žemiau. Ji skaičiuoja Farenheito laipsniais, tačiau galite lengvai pakeisti matavimo vienetą į Celsijaus laipsnius. Atsižvelgiant į gautus duomenis, jeigu nustatytume 22 °C visai dienai, o nakčiai sumažinsite temperatūrą vos 1 °C (beje, miegoti vėsesnėje aplinkoje yra sveikiau), sutaupytume apie 6% šildymo sąskaitos sumos.

Jeigu manote, kad smulkieji buitiniai vartotojai negali nieko pakeisti sumažinę šildymo sistemos temperatūrą vos 1°C, skaitykite toliau. 2020 metais namų ūkiai sudarė 35% galutinio energijos suvartojimo Estijoje. Taigi įsivaizduokite, jei kiekvienas namų ūkis prisidėtų prie energijos taupymo. Mūsų skaičiavimais, jei kiekviena šeima sumažintų šildymo sistemos temperatūrą bent 1°C, Estijoje būtų sutaupyta daugiau nei 2% visos suvartojamos energijos. Kalbame apie 650 GWh! Atsižvelgiant į tai, kad Estijos namų ūkis vidutiniškai suvartoja apie 3000 kWh elektros, sutaupyta energija būtų galima aprūpinti apie 220 000 namų ūkių per metus papildomai. Ir jei nuspręstume dar labiau sumažinti temperatūrą pavyzdžiui tuo metu, kai nieko nėra namuose, poveikis būtų dar didesnis!

This image has an empty alt attribute; its file name is Screenshot-2022-03-25-at-10.43.53-2048x840.png
Galutinis energijos suvartojimas pagal sektorius Estijoje 2020 m. bei poveikis šildymo sistemai sumažinus temperatūrą 1°C.

Be jokios abejonės, piniginis aspektas yra labai motyvuojantis ir svarbus, tačiau jis turi daug gilesnę prasmę. Tikriausiai jau žinote, kad 2021 m. Europos Sąjunga iš Rusijos importavo milijardus kubinių metrų gamtinių dujų, o tai sudaro apie 45% ES importuojamų dujų ir 40% viso suvartojamo dujų kiekio. Jei kiekvienas Estijos namų ūkis galėtų atlikti tokį nedidelį veiksmą ir termostatą nustatyti vienu laipsniu žemiau, poveikis būtų juntamas iš karto. Tai būtų solidarumo gestas Ukrainai, kuris parodytų, kad kartu galime susikurti energetinę priklausomybę nuo agresoriaus.

Kita svarbi priemonė, kurios galėtų imtis visi, turintys nuosavus namus, yra pakeisti dujinius katilus į elektrinius šilumos siurblius. Daug žmonių skeptiškai vertina šią idėją, nes mano, jog naudojant šilumos siurblį atšiaurią žiemą, mėnesio pabaigoje gali būti sumokėta šokiruojanti sąskaita už energiją. Bet tai netiesa! Pirma, šilumos siurbliai labai patobulėjo, jie sukurti taip, kad atitiktų efektyvumo kriterijus ir gamintų šilumą sunaudodami mažai energijos. Tuo pačiu ant stogo galima sumontuoti saulės paneles ir gauti papildomą energijos šilumos siurbliui, taip dar labiau sumažinant šildymo sąskaitas.

Tam, kad pereiti prie žaliosios energetikos, nereikėtų dairytis į politikus ar didžiuosius elektros energijos gamintojus. Didžiausią poveikį daro smulkiųjų energijos vartotojų inciatyva.